Gintaras Furmanavičius

Šeštadienio rytui prie kavos – kitoks, nei oficialiai privalomas Virginijos Daujotytės požiūris į puikiai valdomą „kultūros darbuotojų” pilietinį pasipriešinimą:

„Įprasta man apie daug ką spręsti iš kalbos. Sekdama ir konferencijos literatūrologines problemas, galvojau ir apie Vaižgantą, apie jo „Pragiedrulių“ paantraštę: „Vaizdai kovos dėl kultūros“. Nejau ir dabar, po gero šimtmečio, „kova dėl kultūros“ mūsuose tebevyksta ir tiesiogine reikšme? Taip, tebevyksta, ir jos vaizdinę (bei kalbinę) dalį dabar matome ir girdime.

Poliariška: humanitarines ir humanistines problemas nagrinėjanti, laisvesnė ar moksliškesnė kalba ir streiko (protesto) prieš vienos iš rinkimus laimėjusių partijų „įžengimą“ į Kultūros ministeriją, prieš paskirtą ministrą; bent taip iš pradžių supratau. Konferencija jokioms medijoms, jokiai žiniasklaidai nerūpėjo, o protestas / streikas rūpėjo labai. Transliuojamas, medijuojamas ir permedijuojamas, skelbiami ir cituojami užrašai ant plakatų (ir baugiai netaisyklinga kalba), sakymai ir pasakymai, kalbos ir kalbelės. Tebesame visuomenė, kurią labiausiai domina skandalai ir kontroversinės viešumos. Gilesnis, sakyčiau, ir vaižgantiškesnis klodas sunkiau teįžvelgiamas. Gal iš karto ir sunkiau tai padaryti.”

https://www.bernardinai.lt/apie-protestu-kalba-mintys-2025-uju-spalio-pirmaja-savaite/

Bernardinai.lt

Apie protestų kalbą: mintys 2025-ųjų spalio pirmąją savaitę

Įprasta man apie daug ką spręsti iš kalbos. Sekdama ir konferencijos literatūrologines problemas, galvojau ir apie Vaižgantą, apie jo „Pragiedrulių“ paantraštę: „Vaizdai kovos dėl kultūros“. Nejau ir dabar, po gero šimtmečio, „kova dėl kultūros“ mūsuose tebevyksta…

👍44🤨1

www.group-telegram.com/us/gintaras_fpublic.com/1872

1.01K viewsOct 18 at 05:10

Šeštadienio rytui prie kavos – kitoks, nei oficialiai privalomas Virginijos Daujotytės požiūris į puikiai valdomą „kultūros darbuotojų” pilietinį pasipriešinimą:

„Įprasta man apie daug ką spręsti iš kalbos. Sekdama ir konferencijos literatūrologines problemas, galvojau ir apie Vaižgantą, apie jo „Pragiedrulių“ paantraštę: „Vaizdai kovos dėl kultūros“. Nejau ir dabar, po gero šimtmečio, „kova dėl kultūros“ mūsuose tebevyksta ir tiesiogine reikšme? Taip, tebevyksta, ir jos vaizdinę (bei kalbinę) dalį dabar matome ir girdime.

Poliariška: humanitarines ir humanistines problemas nagrinėjanti, laisvesnė ar moksliškesnė kalba ir streiko (protesto) prieš vienos iš rinkimus laimėjusių partijų „įžengimą“ į Kultūros ministeriją, prieš paskirtą ministrą; bent taip iš pradžių supratau. Konferencija jokioms medijoms, jokiai žiniasklaidai nerūpėjo, o protestas / streikas rūpėjo labai. Transliuojamas, medijuojamas ir permedijuojamas, skelbiami ir cituojami užrašai ant plakatų (ir baugiai netaisyklinga kalba), sakymai ir pasakymai, kalbos ir kalbelės. Tebesame visuomenė, kurią labiausiai domina skandalai ir kontroversinės viešumos. Gilesnis, sakyčiau, ir vaižgantiškesnis klodas sunkiau teįžvelgiamas. Gal iš karto ir sunkiau tai padaryti.”

https://www.bernardinai.lt/apie-protestu-kalba-mintys-2025-uju-spalio-pirmaja-savaite/

BY Gintaras Furmanavičius